- slaikus
- slaikùs, -ì adj. (4) DŽ, NdŽ, NŽ, Pn, Lnkv, RdN, Klk, sláikus, -i (3) tiesiai nuaugęs, lieknas, aukštas, plonas: Toks aukštas, sláikus išaugo tas Jonis Trk. Toki slaiki mergelė Žd. Slaikios avys arba stirninės Žeml. Tokie slaĩkūs, gražūs beržai auga Jnš. Visus slaikiūsius berželius vokyčiai iškirto Žd.
slaĩkiai adv., sláikiai: Arklys sláikiai (iš aukšto) veiza, galvą ištiesęs, neprieisi – pabėgs Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.